strategiuli uwesrigoba

qarTulma skolam 2003 wlis Semdeg sakmaod rTuli, magram saintereseo gza gaiara. Cven mowmeni gavxdiT ori modernizaciis, romelTac SeiZleba pirobiTad `lomaias~ da `SaSkinis~ modernizacia ewodos.
pirveli modernizacia mimarTuli iyo skolebis decentralizaciisaken da emTxveoda sazogadoebis istoriuli ganviTarebis dialeqtikas.
meore modernizacia iyo pirveli modernizaciis absolituri antagoni. is ZirSive mcdari da istoriuli procesebis sawinaaRmdego movlena gaxldaT. meore modernizacias pirobiTad SeiZleba politikuri sibece ewodos. saboloo jamSi Cven miviReT is, rac gvaqvs. am mdgomareobas hqvia `strategiuli uwesrigoba~.
                                                             
pirveli modernizaciis istoriuli Sedegebi

 I erovnuli gamocdebis SemoReba, romelmac daangria umaRles saswavleblebSi Caricxvis korufciuli sistema, gazarda codnaze moTxovnileba, amaRlda skolis roli da saWiroeba, romelic manamde meorexarisxovani instituciis mdgomareobaSi imyofeboda.  gaizarda moTxovna saganmanaTleblo bazarze. repetitorebis mimarTulebiTac, ramac meti SesaZlebloba gauCina kvalificiur pedagogebs /dasaqmebas da damatebiTi Semosavlis miRebisa/  uamravi maTgani samSobloSi darCa da gadaifiqra ucxoeTSi saSovarze gadaxvewa. socialuri TvalsazrisiT mravali ojaxi gadaurCa daSlas. mravali moswavle ascda quCaSi udedmamod gazrdas!

II. saganmanaTleblo sistemaSi `patronymobis~ gauqmeba – saskolo sazogadoebis mier sajaro skolis direqtorebis arCeviT sistemaze gadasvla. rac realur saswavlo  procesSi niSnavda skolaze mzrunveli menejerebis gaCenas, maT mier saskolo sazogadoebis moTxovnilebebis Seswavla-gaTvaliswinebas, saganmanaTleblo bazris SekveTis Sesrulebas da a.S. anu es gaxldaT aqti, romelsac unda Seemzadebina niadagi sazogadoebis demokratizaciis donis amaRlebisa da samoqalaqo sazogadoebis Camoyalibebisa, meore mxriv mdgomareoba rodesac qveynis moqalaqe sakuTari unarebisa da codnis meSveobiT aRwevs sasurvel mizans jansaRi konkurenciis gziT, aris winapiroba Ria sazogadoebis Seqmnisa. arCeviTi direqtorebis institutis SemoReba niSnavda decentralizaciis dawyebas, skolebis avtonomias, Tavisufali bazris  aRiarebas. korufciuli da  -proteqciuli daniSvniTi sabWoTa sistemis gauqmebas. yovelive es moeswro ministris principulobisa da keTilsindisierebis gamo. man `fexi ar Caayofina~  direqtorebis konkursSi korufcia, proteqciis mosurne partiul Tu biurokratiul interesTa jgufebs. swored am gadagvarebuli biurokratiis gaRizianebis Sedegi iyo is negatiuri piari rac  a. lomaias da mis gunds daatyda Tavs. samwuxarod jansaRi qarTuli sazogadoeba ar aRmoCnda mzad daecva progresisTvis mebrZoli gundi. saboloo jamSi ministri emsxverpla gadagvarebul biurokratias. misi wasvla modernizaciis pirveli etapis dasamarebas niSnavda!
 III. `zogadi ganaTlebis Sesaxeb~ kanonis miReba.

IV. `erovnuli saswavlo gegmis SemoReba~.
      `erovnuli saswavlo gegmis~ SemoRebiT, saswavlo procesSi arsebuli qaosi da ara stabiluroba Secvala gegmiurma muSaobam da stabilurobam. `erovnuli saswavlo gegmis~ `xarvezebi~ Seusabamobebi Cvens mentalobasTan veranairad ver daCrdilavs mis istoriul mniSvnelobas. aRniSnuli xarvezebi da Seusabamobebi gasworebad xasiaTs atarebs.

V.       ganaTlebis erovnuli miznebi.
saxelmwifoebrivi mniSvnelobis dokumenti, romelmac sicxade Seitana saxelmwifos saganmanaTleblo politikaSi.

VI.      vauCeruli dafinansebis SemoReba; romelmac uzrunvelyo saganmanaTleblo bazris formireba.

meore modernizaciis istoriuli Sedegebi
/pozitiuri/

I.    saatestato gamocdebis SemoReba, romelmac daalaga viTareba skolaSi. gazarda moswavleTa swrafva codnisaken.
II.   erovnuli saswavlo olimpiadebis aRdgena.
III.  pretestebis /gaSifruli saxiT/ nawilobrivi SemoReba, romelic udidesi daxmarebaa skolebisTvis.
IV. brendirebis SemoRebis mcdeloba.
V.  dafinansebis formulis Seqmnis mcdeloba.

/negatiuri/
I.        umkacresi centralizacia. /totalitarizmis niSnebiT/
II.       skolebis mandaturizacia.
III.      sakanonmdeblo intervencia. /kanonis gauaresebis mimarTulebiT/
IV.      moralur - samarTlebrivi krizisis Seqmna.
V.       saminstropoliis Seqmnis mcdeloba.
VI.      Zaladoba saskolo sazogadoebaze.
VII.     zRvargadasuli piarniaRvari.

wina ori modernizaciis gaTvaliswinebiT dRes qarTuli skolis winsvlisTvis aucilebelia minimum Semdegi nabijebis gadadgma:

I.        mravalvariantulobis aRiareba – gansxvavebuli midgomebi
es gulisxmobs imas, rom Cveni qveynis skolebi erTmaneTisgan gansxvavdebian mniSvnelovnad da maT mimarT saxelmwifos mxridan saWiroa gansxvavebuli midgomebi, aseve gansxvavebuli sakanonmdeblo baza. maTi ganviTarebis xelSesawyobad saWiroa isini davajgufoT problemebis, SesaZleblobebis da sxva ganmasxvavebeli niSnebis mixedviT rac saSualebas mogvcems swrafad da zustad aRmovuCinoT maT daxmareba. mag.
a)  infrastruqturis mdgomareobis mixedviT; karg mdgomareobaSi myofni, saSualo mdgomareobaSi myofni, cud mdgomareobaSi myofni da a.S. aq SesaZlebelia gamoiyos ramdenime qvekategoria; Senobis mdgomareoba, inventaris mdgomareoba komunikaciebis mdgomareoba da sxva.

b)  menejmentisa da personalis xarisxis mixedviT magaliTad aqac SesaZlebelia sxvadasxva qvekategoriebis dalageba menejmentis siZliere, personalis kvalifikaciis done, TviTmmarTveli da ara TviTmmarTveli skolebi, samuSao atmosfero, konkurentunarianobis indeqsi, datvirTulobis /moTxovnadobis indeqsi/ saatestato gamocdebis Sedegebis mixedviT, umaRlesSi CaricxulTa mixedviT, olimpiadaSi gamarjvebulTa mixedviT da sxva.
g) maRalmTianobis mixedviT. skolebi romlebic mdebareoben aseT zonebSi saWiroeben refinansirebas  momsaxurebis siZviris gamo da garkveuli saxelfaso koeficientebis SemoRebas TanamSromlebisTvis. rac Cveni azriT unda gaakeTos adgilobrivma TviTmmarTvelobam man unda gadasces skolas damatebiTi e.w. `ganviTarebis vauCeri~.
d) mcirekontigentianoba - problema, romelic gamowveulia ZiriTadad mosaxleobis didi  migraciiT, Sobadobis dacemiT da mZime socialuri foniT. aqac SesamuSavebelia adgilobrivi TviTmmarTvelobis mier maTi `ganviTarebis vauCeris~ odenoba, centraluri dafinansebis pararelurad.
e) sabazro da ara sabazro zonis skolebi. vauCerizaciis procesma daaCqara saskolo saganmanaTleblo bazris Seqmna. es bazari miuxedavad imisa, rom saxelmwifos mxridan xorcieldeba `neviJus~ politika, mainc dabadebulia, arsebos da iribad Tu pirdapir gavlenas axdens sistemaze. saxelmwifo valdebuli gaxdeba adre Tu gvian aRiaros igi da imoqmedos Tavisufali bazris principebis Sesabamisad. aseTi bazari realobaa dedaqalaqSi, did qalaqebSi, regionul centrebSi da sxvagan. sabazro pirobebSi momuSave skolis menejmenti saWiroebs moqmedebis met Tavisuflebas anu nakleb meurveobas, nakleb etatizms saxelmwifos mxridan, rom skola  iyos konkurentunariani. /mag. saStato ganrigis damoukideblad Seqmna da sxva mravali/.
   aris meore arasabazro zona sadac xdeba ekonomistebis enaze e.w. `sabazro Cavardna~: aq jer alternatiuli arCevanis SesaZlebloba momxmarebels ar gaaCnia. TumcaRa sabazro zonebi mainc axdenen irib gavlenas arasabazro zonebze. arasabzro zonebis skolebis mimarT saxelmwifos mxridan SesaZlebelia mizanSewonili iyos ufro meti meurveobis daSveba /mag. saStato ganrigis sakiTxi da ase Semdeg/.

II.       sakanonmdeblo bazis liberalizacia /deregulacia/
qarTuli sazogadoeba saganmanaTleblo sistemasTan mimarTebaSi uSvebs or mTavar Secdomas. 1. ratomRac iTvleba, rom saskolo ganaTleba ar aris sabazro ekonomikis nawili da is sabazro ekonomikis kanonebiT ar unda imarTebodes! 2. iTvleba, rom saganmanaTleblo sistemaSi bazari ar moqmedebs. anu saskolo – saganmanaTleblo bazari ar arsebobs. es ori Secdoma ganpirobebulia komunisturi warsulis istoriuli mexsierebiT da ekonomikuri ganaTlebis dabali doniT.
dReis mdgomareobiT `daCexili~ `SinaarswarTmeuli~ da gadagvarebuli biurokratiis Targze morgebuli `zogadi ganaTlebis Sesaxeb~ saqarTvelos kanoni acdenilia ganaTlebis erovnuli miznebis dokuments, romlisTvisac etyoba `ver moicales~ da saWiroebs aRdgena `gakeTilSobilebas~ ocdameerTe saukunis Tavisufali sabazro ekonomikis realobebis Sesabamisad. aseve dasaxvewia da cvlilebebs saWiroebs erovnuli saswavlo gegma. saSineli uwesrigobaa kanonqvemdebare aqtebSi. romlebic zogjer absurdamde midis, zogjer ki urTierT gamomricxav regulaciebs qadagebs. mogiyvanT mxolod ramodenime magaliTs. Cveni kanonmdeblobiT sertificirebuli maswavlebeli, miT ufro 1000 lariani an damrigebeli, avad ar SeiZleba gaxdes! Tu gaxda mas kanoni aRniSnul danamatebs ar aunazRaurebs!
   Cveni kanonmdebloba ar cnobs leqtoris pedagogiur staJs Tu man, mag. maswavleli aRzarda da Semdgom TviTon gadawyvita skolaSi muSaoba is am staJis danamats ver miiRebs! eqneba romelime leqtors aseT viTarebaSi skolaSi damatebiT muSaobis motivacia?!
   drakonulia maswavleblis eTikis kodeqsic, maswavlebels ekrZaleba moamzados moswavle da aiRos Tavis SromaSi gasamrjelo, igive maswavlebels SeuZlia aiRos kerZo skolaSi Tanxa romelic misi moswavlis mSobelma gadaixada! sad aris aq logika?!
   mTlianad Sesacvlelia maswavleblis anazRaurebis sistemac, sabazro fassa da saxelmwifo fass Soris didi sxvaoba deregulirebis aucileblobaze miuTiTebs. maswvleblis Sroma unda daukavSirdes saboloo Sedegebs. SemoRebuli unda iqnes bonus sistemebi. dRevandeli anazRaurebis sistema axalisebs e.w `saCokebs~ /xalturis/ moyvarulebs. skolis yvelaze didi tragedia aris motivaciis sistemis ararseboba. dafinasebis dRevandeli done ar iZleva amis saSualebas. skolebis dafinansebis formulaSi aucilebelia motivaciis komponentis Semoyvana. skolebi, romlebic kargad muSaoben unda gansxvavdebodnen imaTgan vinc ver akmayofilebs bazris moTxovnilebebs.
   sakanonmdeblo da finansuri diskriminaciis aRmofxvra kerZo da sajaro skolebs Soris aris gadaudebeli amocana, romelic uzrunvelyofs bazarze Tanasworuflebiani subieqtebis gaCenas!
   dafinansebis sistemis Secvla. dafinansebaSi motiviaciis komponentis gaCena. mag. erTi raionis doneze yvelaze saukeTeso Sedegebis /sxvadasxva kriteriumebiT/ mqone skolisaTvis minimum orjer dafinanasebis gazrda. /maswavleblebis, administraciis, orjer xelfasebis zrda/ gamoiwvevs arnaxul naxtoms ukeTesobisaken skolebis muSaobaSi!
   zogadad pragmatulobis deficiti. es aris mTavri seni qarTuli saganmanaTleblo kanonisa. sakiTxebi romelsac sruliad mSvidad da wynarad gadawydeba skolis doneze  gadasawyvetia saministros mier! sainteresoa 3000 skolis problemas rogor gadawyvets skolaze ukeT saministros aTiode Cinovniki!

III.      skolebis decentralizacia, realuri avtonomiis miniWeba.
skolebis decentralizaciis gareSe, warmodgenilia Tavisufali bazris arseboba, konkurenciis ar daSveba, mis winaaRmdeg brZola aris civilizaciis ganviTarebis istoriuli procesis winaaRmdeg svla, rac gardauvali kraxiT damTavrdeba. `biznesisa da politikis sasaflao savsea im subieqtebiT vinc yuri ar aTxova sazogadoebrivi ganviTarebis majiscemas~
      zogadi ganaTlebis kanonSi arsebuli `morcxvi~ Canaweri `skolebi sargebloben finansuri da administraciuli avtonomiiT~ unda Seivsos realuri saqmiT. kerZod:
a)   sakuTari wesdebis Seqmna; skolebma YTviTon unda Seadginon Tavisi wesdeba arsebuli kanonis Sesabamisad, romelic dRemde mkvdar normad aqcies decentralizaciis moZuleebma! sadac TviTon unda gansazRvros skolis raoba, skolis struqtura da uamravi sxva ram. magaliTad rogor irCeven  sakuTar direqtors. vinaidan skolis direqtori aris yvelaze mniSvnelovani figura saskolo sazogadoebaSi misi sakiTxi iwvevs bevr vnebaTaRelvas da interess amitom  oriode sityviT unda ganvacxadoT rom:
b)  skolebis menejerializacia; aris warmatebis erTaderTi ualternativo gza. dasavleTis samyaros siZliere, siuxve da sikeTe ganapiroba upirvelesad menejerTa Tavdauzogavma Sromam, samwuxarod Cvens sazogadoebaSi kvlav gabatonebulia primitiuli warmodgenebi menejerebis, maT Soris skolis direqtoris rolisa da Sromis Sesaxeb. vinaidan skola yvelam daamTavra yvelas hgonia, rom direqtoroba Zalian ioli saqmea! msgavsad fexburTis im gulSematkivrisa, romelmac `mwrTvnelze ukeT icis~ rogor  aTamaSos gundi. Cvens qveyanaSi gansakuTrebiT `sabazro zonebSi~ gakotrebuli da gayiduli skolebi, carieli saskolo korpusebi adasturebs, rom konkurenciis `Solti~ bevr skolas xvdeba, bevr skolas umcirebs samuSao adgils da umuSevars tovebs pedagogebs! amitom sabazro ekonomikis pirobebSi uaRresad aqtualuria direqtori-menejeris roli. romelsac SeeZleba minimum skolis strategiuli upiratesobis Seqmna mainc. skola, romelic ar airCevs menejers ganwirulia kraxisTvis! aqve unda iTqvas erTic, saskolo ganaTlebis procesi  oTxi urTierT dakavSirebuli da urTierT Semavsebeli personaluri elementisgan Sedgeba. moswavle, mSobeli, maswavlebeli, administracia.
      vin aris yvelaze metad dainteresebuli imiT, rom skolaSi iyos, usafrTxo da motivirebuli saswavlo atmosfero. upirveles yovlisa mSobeli e.i. mSoblis xma direqtoris arCevnebSi Zalian mniSvnelovania! vin aris dainteresebuli, rom ar dakargos samuSao adgili da hqondes kargi samuSao garemo skolaSi? – maswavlebeli. e.i. maswavleblis xmac aucilebelia. vin aris dainteresebuli, rom skolaSi iyos  iseTi garemo, rom iq wasvla miuxarodes? – moswavle, miuxedavad asakisa!
      amdenad ufros moswavleTa xmis gamoTiSvac, maSin rodesac maT aqvT veeberTela informacia da isini arian araerTi sazogadoebis aqtivobis Semoqmedni da monawileni ar SeiZleba. maS vin unda airCios sakuTari direqtori? saskolo sazogadoebis samive monawilem!! an pirdapiri arCevnebis gziT an warmomadgenlebis meSveobiT. es sakiTxi unda gansazRvros skolis wesdebam. Cveni azriT aq SeiZleba davuSvaT ori varianti, rodesac direqtori arCeulia da dgeba vadis gagrZelebis sakiTxi is valdebulia gavides pirdapir saskolo referendumze. mxardaWeris SemTxvevaSi is moipovebs ufro maRal legitimacias da gaagrZelebs muSaobas, `aras~ SemTxvevaSi iniSneba axali arCevnebi sameurveo sabWos mier. kandidati, romelic midis direqtorobis arCevnebze unda iyos saministros mier Catarebuli gamocdebiT sertificirebuli. sxva kandidatis daSveba dauSvebelia da arCevnebis CaSlac dauSvebelia.
      ra moxdeba Tu direqtori airCia mxolod  pedsabWom?! aseT SemTxvevaSi miviRebT mudmiv Sida dapirispirebas, pedsabWos fraqciebad daSlas da saswavlo procesis ukana planze gadawevas. direqtori iqceva pedagogTa xelSi mZevlad, SeizRudeba menejmentis Tavisufleba, rac sabazro konkurenciis pirobebSi iqneba sruliad damRupveli. `pedagogTa diqtats~ moyveba mSobelTa masobrivi ukmayofileba da sajaro skolebis dacarieleba. /xelovnuri gakotreba/
ra moxdeba Tu mas airCevs mxolod mSobelTa saTaTbiro, aseT SemTxvevaSi iqneba mSobelTa `gadaWarbebuli~ diqtati skolaze da pedagogTa ukmayofileba da sxva negativi. oqros Sualedi aris sameurveo sabWo, romelic unda aRdges, daixvewos da ganviTardes is mizanmimarTulad daaknines, saxeli SeubRales, gadagvarebulma, avtokratma Cinovnikebma, radgan isini masSi xedavdnen metoqes, winaRobas, ganusazRvreli Zalauflebas miRebis gzaze. warmoidgineT parlamenti, romelic ar amtkicebs biujets. skolebs aZlevdnen mxolod im Tanxas rac daculi muxlebisTvis iyo gansazRvruli. araviTari ganviTarebis vauCeri, raze emsjela sameurveo sabWos?! miuxedavad amisa sameurveo sabWoebis  arsebobam bevri sikeTe moitana, mag. mniSvnelovnad Seamcira saCivrebi da e.i. ukmayofilo moqalaqeTa raodenoba. /SaSkinis dros centralizaciis Tanmdevi, piriqiTa procesi iyo/
arCeviTi Tu daniSnuli direqtorebis instituti. es sakiTxi periodulad wamoiWreba xolme saganmanaTleblo sistemiT dainteresebul pirebSi.
      daniSvnis momxreebi amas ori ZiriTadi argumentiT xsnian. Sinaarsobrivi argumenti  direqtori ar unda iyos angariSvaldebuli samarTavi obieqtis mimarT, raTa qondes meti moqmedebis Tavisufleba da qmediToba. iuridiuli argumenti ki aseTia,     damfuZnebelma /e.i. saministrom/ unda daniSnos is vinc mas unda imitom, rom qoneba misia.
      pirvel arguments rac Seexeba unda iTqvas rom amaSi aris WeSmaritebis marcvali, magram daniSniTobas imdeni negatiuri momenti axlavs, /proteqcionizmi, korufcia/ rom am pozitivs asjer faravs. rac Seexeba arCeviTobas, sazogadoebis mowifuloba iZleva imis saSualebas, rom iseTi procedurebi iqnas SemuSavebuli, romelic Seamcirebs amrCevisa da asarCevis `siaxloves~ da am negativs gaaneitralebs. /mag. pirdapiri arCevnebi, yvela dainteresebuli Stos monawileoba/ amocana mdgomareobs imaSi, rom Zalauflebis amrCevi `davaSoroT~ Zalauflebas raTa direqtori iyos qmediTi da Tavisufali gadawyvetilebis miRebis dros!
      meore argumentis momxreebs vusvamT kiTxvas mocemul adgilas rom ar yofiliyo saskolo sazogadoeba saxelmwifo daafuZnebda skolas?! ara e.i. skolis realuri damfuZnebeli aris saskolo sazogadoeba, romelmac unda airCios kidec direqtori.
      direqtoris specialoba; aseTi specialoba ar arsebobs. Tu mas SevzRudavT specialobiT, maSin naklebi albaToba iqneba avirCioT  sasurveli kandidatura, maSin naklebi Sansi iqneba iarsebos `Ria sazogadoebam~, maSin naklebi Sansi iqneba ganimuxtos mudam mduRare sazogadoebrivi procesebi, maSin naklebi Sansi eqneba moqalaqes moaxdinos TviTrealizacia. direqtoris kompetenturoba moqalaqem Teoriul nawilSi saministros gamocdaze unda daudasturos!!
      `nu ikiTxavT ra ferisaa kata, mTavaria katam Tagvi daiWiros~.

g) skolebis depolitizacia; sameurveo sabWodan unda gamovidnen interesTa jgufebi, sakanonmdeblo donezec, romlebic iq mivlinebuli iqnen masze zemoqmedebis mosaxdenad. skolis personali unda SearCios skolam. zevidan da qvevidan Tavsmoxvevis nacvlad. mudam unda gvaxsovdes, /Tu gvinda kargi ganaTleba/, rom skola aris sabazro subieqti da kvalificiuri kadrebi wyveten yvelafers!
d) demokratiis ganviTareba - saskolo referendumebis SemoReba; skola aris cocxali, mgrZnobiare organizmi. kategoriulad miuRebelia saskolo sazogadoebaze Zaladoba! miT ufro abuCad agdeba! reaqciebi warsulSi vnaxeT. Cumi protestis Sedegic arCevnebma aCvena! saWiroa saskolo cxovrebis demokratiul relsebze gadayvana. saskolo referendumebis SemoReba da misi aqtiuri gamoyeneba. magaliTad: mandaturis yofna-ar yofnis sakiTxi mocemul skolaSi. zogs SeiZleba Wirdeba, zogan sruliad zedmetia. zogi sakuTar kontrolingis samsaxurs amjobinebs. saskolo sazogadoebam referendumiT SeiZleba gadawyvitos. sakuTari statusi /gaZlierebuli, Cveulebrivi, specializirebuli/ aseve referendumze SeiZleba dadges skolis wesdebis mxardaWeris sakiTxi, seqtorianobis sakiTxi, direqtoris ndobis mandati da sxva. saskolo referendumebis SemoReba demokratiuli cxovrebis maRal xarisxs niSnavs da samoqalaqo sazogadoebis cnobierebis Camoyalibebis erT-erTi wina pirobaa.


116-e sajaro skolis direqtori
d. meWurWliSvili

22.10.12 Tbilisi, didube.