strategiuli
uwesrigoba
qarTulma skolam
2003 wlis Semdeg sakmaod rTuli, magram saintereseo gza gaiara. Cven mowmeni
gavxdiT ori modernizaciis, romelTac SeiZleba pirobiTad `lomaias~ da `SaSkinis~
modernizacia ewodos.
pirveli
modernizacia mimarTuli iyo skolebis decentralizaciisaken da emTxveoda
sazogadoebis istoriuli ganviTarebis dialeqtikas.
meore
modernizacia iyo pirveli modernizaciis absolituri antagoni. is ZirSive mcdari
da istoriuli procesebis sawinaaRmdego movlena gaxldaT. meore modernizacias
pirobiTad SeiZleba politikuri sibece ewodos. saboloo jamSi Cven miviReT is, rac
gvaqvs. am mdgomareobas hqvia `strategiuli uwesrigoba~.
pirveli modernizaciis istoriuli Sedegebi
I erovnuli
gamocdebis SemoReba, romelmac daangria umaRles saswavleblebSi Caricxvis
korufciuli sistema, gazarda codnaze moTxovnileba, amaRlda skolis roli da
saWiroeba, romelic manamde meorexarisxovani instituciis mdgomareobaSi
imyofeboda. gaizarda moTxovna saganmanaTleblo
bazarze. repetitorebis mimarTulebiTac, ramac meti SesaZlebloba gauCina
kvalificiur pedagogebs /dasaqmebas da damatebiTi Semosavlis miRebisa/ uamravi maTgani samSobloSi darCa da
gadaifiqra ucxoeTSi saSovarze gadaxvewa. socialuri TvalsazrisiT mravali ojaxi
gadaurCa daSlas. mravali moswavle ascda quCaSi udedmamod gazrdas!
II. saganmanaTleblo sistemaSi `patronymobis~
gauqmeba – saskolo sazogadoebis mier sajaro skolis direqtorebis arCeviT
sistemaze gadasvla. rac realur saswavlo
procesSi niSnavda skolaze mzrunveli menejerebis gaCenas, maT mier
saskolo sazogadoebis moTxovnilebebis Seswavla-gaTvaliswinebas, saganmanaTleblo
bazris SekveTis Sesrulebas da a.S. anu es gaxldaT aqti, romelsac unda
Seemzadebina niadagi sazogadoebis demokratizaciis donis amaRlebisa da
samoqalaqo sazogadoebis Camoyalibebisa, meore mxriv mdgomareoba rodesac qveynis
moqalaqe sakuTari unarebisa da codnis meSveobiT aRwevs sasurvel mizans jansaRi
konkurenciis gziT, aris winapiroba Ria sazogadoebis Seqmnisa. arCeviTi
direqtorebis institutis SemoReba niSnavda decentralizaciis dawyebas, skolebis
avtonomias, Tavisufali bazris aRiarebas.
korufciuli da -proteqciuli daniSvniTi
sabWoTa sistemis gauqmebas. yovelive es moeswro ministris principulobisa da
keTilsindisierebis gamo. man `fexi ar Caayofina~ direqtorebis konkursSi korufcia, proteqciis
mosurne partiul Tu biurokratiul interesTa jgufebs. swored am gadagvarebuli
biurokratiis gaRizianebis Sedegi iyo is negatiuri piari rac a. lomaias da mis gunds daatyda Tavs.
samwuxarod jansaRi qarTuli sazogadoeba ar aRmoCnda mzad daecva progresisTvis
mebrZoli gundi. saboloo jamSi ministri emsxverpla gadagvarebul biurokratias.
misi wasvla modernizaciis pirveli etapis dasamarebas niSnavda!
III. `zogadi
ganaTlebis Sesaxeb~ kanonis miReba.
IV. `erovnuli saswavlo gegmis SemoReba~.
`erovnuli
saswavlo gegmis~ SemoRebiT, saswavlo procesSi arsebuli qaosi da ara stabiluroba
Secvala gegmiurma muSaobam da stabilurobam. `erovnuli saswavlo gegmis~
`xarvezebi~ Seusabamobebi Cvens mentalobasTan veranairad ver daCrdilavs mis
istoriul mniSvnelobas. aRniSnuli xarvezebi da Seusabamobebi gasworebad xasiaTs
atarebs.
V.
ganaTlebis erovnuli miznebi.
saxelmwifoebrivi
mniSvnelobis dokumenti, romelmac sicxade Seitana saxelmwifos saganmanaTleblo
politikaSi.
VI.
vauCeruli dafinansebis SemoReba; romelmac uzrunvelyo
saganmanaTleblo bazris formireba.
meore
modernizaciis istoriuli Sedegebi
/pozitiuri/
I. saatestato
gamocdebis SemoReba, romelmac daalaga viTareba skolaSi. gazarda moswavleTa swrafva
codnisaken.
II. erovnuli
saswavlo olimpiadebis aRdgena.
III. pretestebis
/gaSifruli saxiT/ nawilobrivi SemoReba, romelic udidesi daxmarebaa
skolebisTvis.
IV. brendirebis
SemoRebis mcdeloba.
V. dafinansebis
formulis Seqmnis mcdeloba.
/negatiuri/
I.
umkacresi centralizacia. /totalitarizmis niSnebiT/
II.
skolebis mandaturizacia.
III.
sakanonmdeblo intervencia. /kanonis gauaresebis
mimarTulebiT/
IV.
moralur - samarTlebrivi krizisis Seqmna.
V.
saminstropoliis Seqmnis mcdeloba.
VI.
Zaladoba saskolo sazogadoebaze.
VII.
zRvargadasuli piarniaRvari.
wina ori
modernizaciis gaTvaliswinebiT dRes qarTuli skolis winsvlisTvis aucilebelia
minimum Semdegi nabijebis gadadgma:
I.
mravalvariantulobis aRiareba – gansxvavebuli midgomebi
es gulisxmobs imas, rom Cveni qveynis skolebi
erTmaneTisgan gansxvavdebian mniSvnelovnad da maT mimarT saxelmwifos mxridan
saWiroa gansxvavebuli midgomebi, aseve gansxvavebuli sakanonmdeblo baza. maTi
ganviTarebis xelSesawyobad saWiroa isini davajgufoT problemebis,
SesaZleblobebis da sxva ganmasxvavebeli niSnebis mixedviT rac saSualebas
mogvcems swrafad da zustad aRmovuCinoT maT daxmareba. mag.
a) infrastruqturis
mdgomareobis mixedviT; karg mdgomareobaSi myofni, saSualo mdgomareobaSi myofni,
cud mdgomareobaSi myofni da a.S. aq SesaZlebelia gamoiyos ramdenime qvekategoria;
Senobis mdgomareoba, inventaris mdgomareoba komunikaciebis mdgomareoba da sxva.
b)
menejmentisa da personalis xarisxis mixedviT magaliTad
aqac SesaZlebelia sxvadasxva qvekategoriebis dalageba menejmentis siZliere,
personalis kvalifikaciis done, TviTmmarTveli da ara TviTmmarTveli skolebi, samuSao
atmosfero, konkurentunarianobis indeqsi, datvirTulobis /moTxovnadobis indeqsi/ saatestato
gamocdebis Sedegebis mixedviT, umaRlesSi CaricxulTa mixedviT, olimpiadaSi
gamarjvebulTa mixedviT da sxva.
g)
maRalmTianobis mixedviT. skolebi romlebic mdebareoben aseT zonebSi saWiroeben
refinansirebas momsaxurebis siZviris
gamo da garkveuli saxelfaso koeficientebis SemoRebas TanamSromlebisTvis. rac
Cveni azriT unda gaakeTos adgilobrivma TviTmmarTvelobam man unda gadasces skolas
damatebiTi e.w. `ganviTarebis vauCeri~.
d) mcirekontigentianoba
- problema, romelic gamowveulia ZiriTadad mosaxleobis didi migraciiT, Sobadobis dacemiT da mZime
socialuri foniT. aqac SesamuSavebelia adgilobrivi TviTmmarTvelobis mier maTi
`ganviTarebis vauCeris~ odenoba, centraluri dafinansebis pararelurad.
e) sabazro da
ara sabazro zonis skolebi. vauCerizaciis procesma daaCqara saskolo
saganmanaTleblo bazris Seqmna. es bazari miuxedavad imisa, rom saxelmwifos
mxridan xorcieldeba `neviJus~ politika, mainc dabadebulia, arsebos da iribad Tu
pirdapir gavlenas axdens sistemaze. saxelmwifo valdebuli gaxdeba adre Tu gvian
aRiaros igi da imoqmedos Tavisufali bazris principebis Sesabamisad. aseTi
bazari realobaa dedaqalaqSi, did qalaqebSi, regionul centrebSi da sxvagan.
sabazro pirobebSi momuSave skolis menejmenti saWiroebs moqmedebis met
Tavisuflebas anu nakleb meurveobas, nakleb etatizms saxelmwifos mxridan, rom
skola iyos konkurentunariani. /mag.
saStato ganrigis damoukideblad Seqmna da sxva mravali/.
aris meore arasabazro zona sadac xdeba
ekonomistebis enaze e.w. `sabazro Cavardna~: aq jer alternatiuli arCevanis
SesaZlebloba momxmarebels ar gaaCnia. TumcaRa sabazro zonebi mainc axdenen irib
gavlenas arasabazro zonebze. arasabzro zonebis skolebis mimarT saxelmwifos
mxridan SesaZlebelia mizanSewonili iyos ufro meti meurveobis daSveba /mag. saStato
ganrigis sakiTxi da ase Semdeg/.
II. sakanonmdeblo
bazis liberalizacia /deregulacia/
qarTuli sazogadoeba saganmanaTleblo sistemasTan mimarTebaSi uSvebs or
mTavar Secdomas. 1. ratomRac iTvleba, rom saskolo ganaTleba ar aris sabazro
ekonomikis nawili da is sabazro ekonomikis kanonebiT ar unda imarTebodes! 2.
iTvleba, rom saganmanaTleblo sistemaSi bazari ar moqmedebs. anu saskolo –
saganmanaTleblo bazari ar arsebobs. es ori Secdoma ganpirobebulia komunisturi
warsulis istoriuli mexsierebiT da ekonomikuri ganaTlebis dabali doniT.
dReis mdgomareobiT `daCexili~ `SinaarswarTmeuli~ da gadagvarebuli
biurokratiis Targze morgebuli `zogadi ganaTlebis Sesaxeb~ saqarTvelos kanoni
acdenilia ganaTlebis erovnuli miznebis dokuments, romlisTvisac etyoba `ver
moicales~ da saWiroebs aRdgena `gakeTilSobilebas~ ocdameerTe saukunis Tavisufali
sabazro ekonomikis realobebis Sesabamisad. aseve dasaxvewia da cvlilebebs
saWiroebs erovnuli saswavlo gegma. saSineli uwesrigobaa kanonqvemdebare
aqtebSi. romlebic zogjer absurdamde midis, zogjer ki urTierT gamomricxav regulaciebs
qadagebs. mogiyvanT mxolod ramodenime magaliTs. Cveni kanonmdeblobiT
sertificirebuli maswavlebeli, miT ufro 1000 lariani an damrigebeli, avad ar
SeiZleba gaxdes! Tu gaxda mas kanoni aRniSnul danamatebs ar aunazRaurebs!
Cveni kanonmdebloba ar cnobs leqtoris
pedagogiur staJs Tu man, mag. maswavleli aRzarda da Semdgom TviTon gadawyvita
skolaSi muSaoba is am staJis danamats ver miiRebs! eqneba romelime leqtors aseT
viTarebaSi skolaSi damatebiT muSaobis motivacia?!
drakonulia maswavleblis eTikis kodeqsic,
maswavlebels ekrZaleba moamzados moswavle da aiRos Tavis SromaSi gasamrjelo,
igive maswavlebels SeuZlia aiRos kerZo skolaSi Tanxa romelic misi moswavlis
mSobelma gadaixada! sad aris aq logika?!
mTlianad Sesacvlelia maswavleblis
anazRaurebis sistemac, sabazro fassa da saxelmwifo fass Soris didi sxvaoba
deregulirebis aucileblobaze miuTiTebs. maswvleblis Sroma unda daukavSirdes
saboloo Sedegebs. SemoRebuli unda iqnes bonus sistemebi. dRevandeli
anazRaurebis sistema axalisebs e.w `saCokebs~ /xalturis/ moyvarulebs. skolis
yvelaze didi tragedia aris motivaciis sistemis ararseboba. dafinasebis
dRevandeli done ar iZleva amis saSualebas. skolebis dafinansebis formulaSi
aucilebelia motivaciis komponentis Semoyvana. skolebi, romlebic kargad muSaoben
unda gansxvavdebodnen imaTgan vinc ver akmayofilebs bazris moTxovnilebebs.
sakanonmdeblo da finansuri diskriminaciis
aRmofxvra kerZo da sajaro skolebs Soris aris gadaudebeli amocana, romelic
uzrunvelyofs bazarze Tanasworuflebiani subieqtebis gaCenas!
dafinansebis sistemis Secvla. dafinansebaSi
motiviaciis komponentis gaCena. mag. erTi raionis doneze yvelaze saukeTeso
Sedegebis /sxvadasxva kriteriumebiT/ mqone skolisaTvis minimum orjer
dafinanasebis gazrda. /maswavleblebis, administraciis, orjer xelfasebis zrda/ gamoiwvevs
arnaxul naxtoms ukeTesobisaken skolebis muSaobaSi!
zogadad pragmatulobis deficiti. es aris
mTavri seni qarTuli saganmanaTleblo kanonisa. sakiTxebi romelsac sruliad
mSvidad da wynarad gadawydeba skolis doneze
gadasawyvetia saministros mier! sainteresoa 3000 skolis problemas rogor
gadawyvets skolaze ukeT saministros aTiode Cinovniki!
III. skolebis
decentralizacia, realuri avtonomiis miniWeba.
skolebis
decentralizaciis gareSe, warmodgenilia Tavisufali bazris arseboba, konkurenciis
ar daSveba, mis winaaRmdeg brZola aris civilizaciis ganviTarebis istoriuli
procesis winaaRmdeg svla, rac gardauvali kraxiT damTavrdeba. `biznesisa da
politikis sasaflao savsea im subieqtebiT vinc yuri ar aTxova sazogadoebrivi
ganviTarebis majiscemas~
zogadi ganaTlebis kanonSi arsebuli `morcxvi~
Canaweri `skolebi sargebloben finansuri da administraciuli avtonomiiT~ unda
Seivsos realuri saqmiT. kerZod:
a)
sakuTari
wesdebis Seqmna; skolebma YTviTon unda Seadginon Tavisi wesdeba arsebuli
kanonis Sesabamisad, romelic dRemde mkvdar normad aqcies decentralizaciis
moZuleebma! sadac TviTon unda gansazRvros skolis raoba, skolis struqtura da
uamravi sxva ram. magaliTad rogor irCeven
sakuTar direqtors. vinaidan skolis direqtori aris yvelaze mniSvnelovani
figura saskolo sazogadoebaSi misi sakiTxi iwvevs bevr vnebaTaRelvas da interess
amitom oriode sityviT unda ganvacxadoT
rom:
b)
skolebis
menejerializacia; aris warmatebis erTaderTi ualternativo gza. dasavleTis
samyaros siZliere, siuxve da sikeTe ganapiroba upirvelesad menejerTa
Tavdauzogavma Sromam, samwuxarod Cvens sazogadoebaSi kvlav gabatonebulia
primitiuli warmodgenebi menejerebis, maT Soris skolis direqtoris rolisa da
Sromis Sesaxeb. vinaidan skola yvelam daamTavra yvelas hgonia, rom direqtoroba
Zalian ioli saqmea! msgavsad fexburTis im gulSematkivrisa, romelmac `mwrTvnelze
ukeT icis~ rogor aTamaSos gundi. Cvens
qveyanaSi gansakuTrebiT `sabazro zonebSi~ gakotrebuli da gayiduli skolebi,
carieli saskolo korpusebi adasturebs, rom konkurenciis `Solti~ bevr skolas xvdeba,
bevr skolas umcirebs samuSao adgils da umuSevars tovebs pedagogebs! amitom
sabazro ekonomikis pirobebSi uaRresad aqtualuria direqtori-menejeris roli. romelsac
SeeZleba minimum skolis strategiuli upiratesobis Seqmna mainc. skola, romelic
ar airCevs menejers ganwirulia kraxisTvis! aqve unda iTqvas erTic, saskolo
ganaTlebis procesi oTxi urTierT
dakavSirebuli da urTierT Semavsebeli personaluri elementisgan Sedgeba. moswavle,
mSobeli, maswavlebeli, administracia.
vin aris yvelaze
metad dainteresebuli imiT, rom skolaSi iyos, usafrTxo da motivirebuli saswavlo atmosfero.
upirveles yovlisa mSobeli e.i. mSoblis xma direqtoris arCevnebSi Zalian
mniSvnelovania! vin aris dainteresebuli, rom ar dakargos samuSao adgili da
hqondes kargi samuSao garemo skolaSi? – maswavlebeli. e.i. maswavleblis xmac
aucilebelia. vin aris dainteresebuli, rom skolaSi iyos iseTi garemo, rom iq wasvla miuxarodes? –
moswavle, miuxedavad asakisa!
amdenad ufros
moswavleTa xmis gamoTiSvac, maSin rodesac maT aqvT veeberTela informacia da isini
arian araerTi sazogadoebis aqtivobis Semoqmedni da monawileni ar SeiZleba. maS
vin unda airCios sakuTari direqtori? saskolo sazogadoebis samive monawilem!! an
pirdapiri arCevnebis gziT an warmomadgenlebis meSveobiT. es sakiTxi unda
gansazRvros skolis wesdebam. Cveni azriT aq SeiZleba davuSvaT ori varianti,
rodesac direqtori arCeulia da dgeba vadis gagrZelebis sakiTxi is valdebulia
gavides pirdapir saskolo referendumze. mxardaWeris SemTxvevaSi is moipovebs
ufro maRal legitimacias da gaagrZelebs muSaobas, `aras~ SemTxvevaSi iniSneba
axali arCevnebi sameurveo sabWos mier. kandidati, romelic midis direqtorobis
arCevnebze unda iyos saministros mier Catarebuli gamocdebiT sertificirebuli.
sxva kandidatis daSveba dauSvebelia da arCevnebis CaSlac dauSvebelia.
ra
moxdeba Tu direqtori airCia mxolod
pedsabWom?! aseT SemTxvevaSi miviRebT mudmiv Sida dapirispirebas,
pedsabWos fraqciebad daSlas da saswavlo procesis ukana planze gadawevas. direqtori
iqceva pedagogTa xelSi mZevlad, SeizRudeba menejmentis Tavisufleba, rac sabazro
konkurenciis pirobebSi iqneba sruliad damRupveli. `pedagogTa diqtats~ moyveba mSobelTa
masobrivi ukmayofileba da sajaro skolebis dacarieleba. /xelovnuri gakotreba/
ra moxdeba Tu
mas airCevs mxolod mSobelTa saTaTbiro, aseT SemTxvevaSi iqneba mSobelTa `gadaWarbebuli~
diqtati skolaze da pedagogTa ukmayofileba da sxva negativi. oqros Sualedi aris
sameurveo sabWo, romelic unda aRdges, daixvewos da ganviTardes is mizanmimarTulad
daaknines, saxeli SeubRales, gadagvarebulma, avtokratma Cinovnikebma, radgan
isini masSi xedavdnen metoqes, winaRobas, ganusazRvreli Zalauflebas miRebis
gzaze. warmoidgineT parlamenti, romelic ar amtkicebs biujets. skolebs aZlevdnen
mxolod im Tanxas rac daculi muxlebisTvis iyo gansazRvruli. araviTari
ganviTarebis vauCeri, raze emsjela sameurveo sabWos?! miuxedavad amisa
sameurveo sabWoebis arsebobam bevri
sikeTe moitana, mag. mniSvnelovnad Seamcira saCivrebi da e.i. ukmayofilo
moqalaqeTa raodenoba. /SaSkinis dros centralizaciis Tanmdevi, piriqiTa procesi iyo/
arCeviTi Tu
daniSnuli direqtorebis instituti. es sakiTxi periodulad wamoiWreba xolme
saganmanaTleblo sistemiT dainteresebul pirebSi.
daniSvnis
momxreebi amas ori ZiriTadi argumentiT xsnian. Sinaarsobrivi argumenti direqtori ar unda iyos angariSvaldebuli
samarTavi obieqtis mimarT, raTa qondes meti moqmedebis Tavisufleba da qmediToba.
iuridiuli argumenti ki aseTia, damfuZnebelma
/e.i. saministrom/ unda daniSnos is vinc mas unda imitom, rom qoneba misia.
pirvel arguments
rac Seexeba unda iTqvas rom amaSi aris WeSmaritebis marcvali, magram
daniSniTobas imdeni negatiuri momenti axlavs, /proteqcionizmi, korufcia/ rom am
pozitivs asjer faravs. rac Seexeba arCeviTobas, sazogadoebis mowifuloba iZleva
imis saSualebas, rom iseTi procedurebi iqnas SemuSavebuli, romelic Seamcirebs
amrCevisa da asarCevis `siaxloves~ da am negativs gaaneitralebs. /mag.
pirdapiri arCevnebi, yvela dainteresebuli Stos monawileoba/ amocana mdgomareobs
imaSi, rom Zalauflebis amrCevi `davaSoroT~ Zalauflebas raTa direqtori iyos
qmediTi da Tavisufali gadawyvetilebis miRebis dros!
meore
argumentis momxreebs vusvamT kiTxvas mocemul adgilas rom ar yofiliyo saskolo
sazogadoeba saxelmwifo daafuZnebda skolas?! ara e.i. skolis realuri
damfuZnebeli aris saskolo sazogadoeba, romelmac unda airCios kidec direqtori.
direqtoris
specialoba; aseTi specialoba ar arsebobs. Tu mas SevzRudavT specialobiT, maSin
naklebi albaToba iqneba avirCioT sasurveli
kandidatura, maSin naklebi Sansi iqneba iarsebos `Ria sazogadoebam~, maSin
naklebi Sansi iqneba ganimuxtos mudam mduRare sazogadoebrivi procesebi, maSin
naklebi Sansi eqneba moqalaqes moaxdinos TviTrealizacia. direqtoris kompetenturoba
moqalaqem Teoriul nawilSi saministros gamocdaze unda daudasturos!!
`nu
ikiTxavT ra ferisaa kata, mTavaria katam Tagvi daiWiros~.
g) skolebis
depolitizacia; sameurveo sabWodan unda gamovidnen interesTa jgufebi, sakanonmdeblo
donezec, romlebic iq mivlinebuli iqnen masze zemoqmedebis mosaxdenad. skolis
personali unda SearCios skolam. zevidan da qvevidan Tavsmoxvevis nacvlad. mudam
unda gvaxsovdes, /Tu gvinda kargi ganaTleba/, rom skola aris sabazro subieqti
da kvalificiuri kadrebi wyveten yvelafers!
d) demokratiis ganviTareba
- saskolo referendumebis SemoReba; skola aris cocxali, mgrZnobiare
organizmi. kategoriulad miuRebelia saskolo sazogadoebaze Zaladoba! miT ufro
abuCad agdeba! reaqciebi warsulSi vnaxeT. Cumi protestis Sedegic arCevnebma
aCvena! saWiroa saskolo cxovrebis demokratiul relsebze gadayvana. saskolo
referendumebis SemoReba da misi aqtiuri gamoyeneba. magaliTad: mandaturis
yofna-ar yofnis sakiTxi mocemul skolaSi. zogs SeiZleba Wirdeba, zogan sruliad
zedmetia. zogi sakuTar kontrolingis samsaxurs amjobinebs. saskolo sazogadoebam
referendumiT SeiZleba gadawyvitos. sakuTari statusi /gaZlierebuli, Cveulebrivi,
specializirebuli/ aseve referendumze SeiZleba dadges skolis wesdebis mxardaWeris
sakiTxi, seqtorianobis sakiTxi, direqtoris ndobis mandati da sxva. saskolo
referendumebis SemoReba demokratiuli cxovrebis maRal xarisxs niSnavs da
samoqalaqo sazogadoebis cnobierebis Camoyalibebis erT-erTi wina pirobaa.
116-e sajaro skolis direqtori
d. meWurWliSvili
22.10.12 Tbilisi, didube.